Su rugsėjo 1-ąja!
Rugsėjo pirmoji...
Kas į galvą ateina pirmiausiai jums? Man -
mokykla, kurią aplankiau iš anksto dar prieš rugsėjo pirmąją. Ką tik išdažytos
rudos spalvos aliejiniais dažais grindys (o kvapo gardumas – iki šiol atsimenu)
ir gaublys ant stalo. Man norėjosi į tą klasę sugrįžti taip stipriai, kad net
neatsimenu kaip ten atėjau rugsėjo pirmąją. Nežinau ką mačiau ir girdėjau,
labiau atsimenu emociją kaip puošiausi, kaip ruošiausi, kaip lijo lietus
pirmosiomis rugsėjo dienomis, kaip su broliu bėgome slėptis nuo lietaus gausaus
pliūpsnio po klevu, kurio šeimininkės ir nebėra... Nebėra ir puikiosios
močiutės, prie kurios tvoros augo laukinė kriaušė. Dabar net juokas ima, kai
dukrytė mane tempia prie laukinės kriaušės pakeliui į darželį, o aš sakau, kad juk nevalgysime neplautų... O aš
tada? Juk nesvarbu buvo, kad kriaušė prie kelio, kad nenuplauti jos vaisiai...
Bet jie buvo dalis kasdienybės – pakeliui ir atgal kelyje į mokyklą.
Kai galvoju apie
mokyklos pradžią mane aplanko šiltas jausmas. Ir juokas, nes atsimenu kaip mama
ateidavo manęs po pietų ieškoti į mokyklą, nes po pamokų aš leisdavau laiką mokyklos
koridoriuose ir nenorėdavau eiti namo J
Kas ten buvo
tokio viliojančio? Šiandien sakyčiau, kad bendravimas. Aš nežinau ar buvau
tokia žingeidi, ar mane traukė tie mokytojai, kurie sudomino ir pakvietė mane
siekti žinių, kurių mokykla turi vandenynus.
Rugsėjis... Laukdama
savo mokinių galvoju apie juos... Kokie bus jų atsiminimai ir ką jie pasakos
tada, kai skaičiuos savo metus dešimtimis... Ar man svarbu ką jie tada pasakos?
Taip, svarbu! Jie pasakos tai, ką jaučia dabar. Dabar, kai mokytojas vaikui duoda
naujas žinias, taiko įvairius būdus, kad vaikas labiau domėtųsi, įsitrauktų ir
būtų motyvuotas J Ar vaikai
prisimins ką girdėjo ar matė per pamokas? Manau, kad tik kai ką. Bet jausmą, tą
jausmą, kuris vedė domėtis, gilintis ir pažinti daugiau – prisimins ne kartą.
Galvodama apie
kiekvieną, kuris pas mane atkeliaują kartą ar dukart per savaitę, sakau, kad
tai – likimo dovana susitikti šias būsimas Lietuvos asmenybes. Noriu augti ir
tobulėti kartu su jomis. Bet dar labiau noriu, kad tie žmonės, kuriuos šiandien
vadiname mūsų mokiniais, vaikais – ateityje užaugtų DIDELIAIS žmonėmis. Kad
būtų laisvi, nesuvaržyti, kurtų naudą Lietuvai ir pasauliui.
Aš tikiu, kad Jūs
galite ir pasieksite daug! Svarbiausia, nepamirškite, kad
pasaulis yra ir platus, ir ranka pasiekiamas!
Linkiu, kad
būtumėte žingeidūs!
Mokytoja Ingrida